Popieþiaus Benedikto XVI Þinia 2012 m. Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos proga
 
 

Popieþius BENEDIKTAS XVI

Migracija ir naujoji evangelizacija

Þinia 2012 m. Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos proga

Brangûs broliai ir seserys!

Skelbti Jëzø Kristø, vienatiná pasaulio Iðganytojà, „yra esminë Baþnyèios misija. Tai uþduotis ir misija, kurios ypaè neatidëliotinos dël plaèiø bei giliø dabarties visuomenës pokyèiø“ (Evangelii nuntiandi, 14). Šiandien ið tiesø jauèiame neatidëliotinà poreiká su nauja jëga ir naujaip skatinti evangelizacijos darbà pasaulyje, kuriame griûva sienos ir nauji globalizacijos procesai dar labiau suartina individus ir tautas tiek dël visuomenës komunikavimo priemoniø plëtros, tiek dël galimybës individams bei grupëms daþnai ir lengvai judëti. Tokiomis naujomis aplinkybëmis kiekvienas ið mûsø turime ið naujo suþadinti tà uþsidegimà ir dràsà, su kuriais pirmøjø krikðèioniø bendruomenës narsiai skelbë Evangelijos naujybæ, leisdami savo ðirdyse nuaidëti ðventojo Pauliaus þodþiams: „Kad að skelbiu Evangelijà, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano bûtina prievolë, ir vargas man, jei neskelbèiau Evangelijos!“ (1 Kor 9, 16).

Šiø metø Pasaulinei migrantø ir pabëgëliø dienai paminëti parinkau temà „Migracija ir naujoji evangelizacija“. Ši tema kaip tik ir kyla ið tokios tikrovës. Dabarties metas iðties kvieèia Baþnyèià imtis naujosios evangelizacijos aprëpiant ir platø bei sudëtingà þmogiðkojo mobilumo reiðkiná, suintensyvinant savo misionieriðkàjà veiklà tuose regionuose, kur Evangelija skelbiama pirmà kartà, ir ðalyse, turinèiose krikðèionybës tradicijà.

Palaimintasis Jonas Paulius II mus kvieèia maitintis Dievo þodþiu, idant bûtume Dievo þodþio tarnai atlikdami evangelizaciná darbà toje situacijoje, „kuri dël globalizacijos ir jai bûdingos naujos bei kintanèios tautø ir kultûrø mozaikos darosi labiau ávairialypë ir sudëtingesnë“ (Novo millennio ineunte, 40). Vidinë ir tarptautinë migracija, kaip galimybë ieðkoti geresniø gyvenimo sàlygø ar pabëgti nuo persekiojimø, karo, smurto, bado ar gamtos katastrofø pavojø, ið tiesø sàlygojo precedento neturintá individø ir tautø maiðymàsi, lydimà naujø problemø ne tik þmogiðkuoju, bet ir etiniu, religiniu bei dvasiniu matmeniu. Dabartiniai akivaizdûs sekuliarizacijos padariniai, naujø sektantiðkø sàjûdþiø atsiradimas, paplitæs nejautrumas krikðèioniðkajam tikëjimui ir ryðkus polinkis á fragmentacijà trukdo sutelkti dëmesá á bendrà pagrindà, skatinantá formuotis vienà broliø ir seserø ðeimà „visuomenëse, tampanèiose vis labiau daugiatautëmis ir tarpkultûrinëmis, kur ir asmenys, iðpaþástantys skirtingas religijas, kvieèiami á atvirà pokalbá, kuriuo siekiama taikaus ir vaisingo bendrabûvio, gerbianèio teisëtus skirtumus“, kaip esu raðæs praëjusiø metø Þinioje ðios dienos proga. Mûsø laikus þenklina bandymai paðalinti Dievà ir Baþnyèios mokymà ið gyvenimo horizonto atveriant kelià abejonëms, skepticizmui ir abejingumui bei siekiant panaikinti bet kurá krikðèioniðkojo tikëjimo socialiná ir simboliná regimumà.

Šioje aplinkoje migrantai, paþinæ ir priëmæ Kristø, neretai ima nebelaikyti jo svarbiu savo gyvenime, netenka tikëjimo jausmo, nebepripaþásta, kad jie yra Baþnyèios nariai, ir daþnai gyvena Kristaus ir jo Evangelijos nebepaþenklintà gyvenimà. Uþaugæ krikðèioniø tikëjimà iðpaþástanèiose tautose, jie daþnai emigruoja á ðalis, kur krikðèionys sudaro maþumà arba kur sena tikëjimo tradicija yra ne asmeninis ásitikinimas ar bendruomenës konfesija, bet sumenkusi ligi kultûrinio fakto. Èia Baþnyèiai kyla iððûkis padëti migrantams iðlaikyti tikëjimà tvirtà net tada, kai jie nebeturi kultûrinio ramsèio, egzistavusio jø kilmës ðalyje, ir iðrutulioti naujas pastoracines strategijas, taip pat metodus bei kalbësenas, kad visada gyvai bûtø priimamas Dievo þodis. Vienais atvejais tai teikia progà skelbti, kad Jëzuje Kristuje þmonija yra ágalinta dalyvauti Dievo slëpinyje ir jo meilës gyvenime, kad ji yra atverta vilties ir taikos horizontui – taip pat per pagarbø dialogà ir regimà solidarumo liudijimà. Kitais atvejais egzistuoja galimybë paþadinti snaudþianèià krikðèioniðkàjà sàþinæ atnaujintu Gerosios Naujienos skelbimu ir nuoseklesniu krikðèioniðkuoju gyvenimu, padedant ið naujo atrasti susitikimo su Kristumi, ðaukianèiu þmones á ðventumà bet kur, net svetimoje ðalyje, groþá.

Šiandienis migracijos reiðkinys taip pat yra Apvaizdos suteikta proga skelbti Evangelijà ðiuolaikiniame pasaulyje. Vyrai ir moterys ið ávairiø þemës regionø, dar nesusitikæ su Kristumi ar paþástantys já tik ið dalies, praðosi bûti priimami á ðalis, turinèias senà krikðèionybës tradicijà. Bûtina surasti tinkamø bûdø, leisianèiø jiems susipaþinti su Jëzumi Kristumi ir patirti neákainojamà iðganymo, kuris kiekvienam yra apstaus gyvenimo versmë, dovanà (plg. Jn 10, 10); ðiuo atþvilgiu ypatingas vaidmuo tenka ir migrantams, nes jie savo ruoþtu gali tapti „Dievo þodþio ðaukliais ir prisikëlusio Jëzaus, pasaulio vilties, liudytojais“ (plg. Apaðtaliðkasis paraginimas Verbum Domini, 105).

Reikliame naujosios evangelizacijos kelyje migracijos lygmeniu esminis vaidmuo tenka pastoracijos darbuotojams – kunigams, paðvæstiesiems asmenims ir pasaulieèiams, kurie darbuojasi vis labiau pliuralistinëje aplinkoje. Kvieèiu juos semti ið Baþnyèios mokymo ir iðvien su savo ordinarais ieðkoti bûdø, kaip broliðkai dalytis ir pagarbiai skelbti, áveikti susiprieðinimà ir nacionalizmà. Savo ruoþtu migrantø kilmës, tranzito ir migrantø srautus svetingai priimanèiøjø ðaliø Baþnyèios turëtø tarpusavyje labiau bendradarbiauti ir dël iðvykstanèiøjø, ir dël atvykstanèiøjø, bet kuriuo atveju dël visø, kuriems reikia iðvysti gailestingà Kristaus veidà, atskleidþiamà priimant artimà. Norint ágyvendinti vaisingà bendrystës pastoracijà, gali bûti naudinga atnaujinti tradicines migrantø ir pabëgëliø globos struktûras, papildant jas modeliais, geriau atsiliepianèiais á naujas aplinkybes, kuriomis sàveikauja ávairios tautos ir kultûros.

Prieglobsèio praðantieji, pabëgæ nuo persekiojimø, smurto ir grësmæ gyvybei kelianèiø situacijø, turi sulaukti ið mûsø supratingumo ir svetingo priëmimo, pagarbos, rodomos þmogaus kilnumui bei jø teisëms, taip pat patys suvokti savo pareigas. Jø kanèia akina pavienes valstybes ir tarptautinæ bendruomenæ persiimti svetingumo nuostata nugalint baimæ bei vengiant bet kurios diskriminacijos ir laiduoti konkretø solidarumà per tinkamas svetingumo struktûras ir apgyvendinimo programas. Taigi bûtina abipusë pagalba tarp kenèianèiø regionø ir tø, kurie per daugelá metø priëmë nemaþai pabëgëliø, taip pat valstybëms tarpusavyje reikia labiau dalytis atsakomybe.

Spaudai ir kitoms komunikavimo priemonëms tenka svarbi uþduotis teisingai, objektyviai ir sàþiningai supaþindinti su situacija tø, kurie buvo priversti palikti savo tëvynæ bei artimuosius ir trokðta pradëti kurti naujà gyvenimà.

Krikðèioniø bendruomenës privalo skirti ypatingà dëmesá darbo migrantams ir jø ðeimoms, lydëti juos malda, solidarumu ir krikðèioniðkàja meile, pabrëþdamos tai, kas abipusiðkai praturtina, ir skatindamos naujus politinius, ekonominius ir socialinius projektus, prisidedanèius prie didesnës pagarbos kiekvieno asmens kilnumui, ðeimos iðsaugojimo, galimybës gauti tinkamà bûstà, darbà ir gerovæ.

Kunigai, paðvæstieji asmenys, pasaulieèiai ir pirmiausia visi jaunuoliai turëtø noriai remti gausybæ savo broliø ir seserø, pabëgusiø nuo smurto ir turinèiø áveikti naujos gyvensenos ir integracijos sunkumø iððûká. Iðganymo Jëzuje Kristuje skelbimas bus paspirties, vilties ir dþiaugsmo, kuriam nieko netrûksta (plg. Jn 15, 11), versmë.

Galiausiai norëèiau paminëti gausybæ tarptautiniø studentø, irgi susidurianèiø su integracijos problemomis, biurokratiniais sunkumais, vargais ieðkant bûsto ir priëmimo struktûrø. Krikðèioniø bendruomenës turëtø bûti ypaè jautrios gausiems jaunuoliams, kuriems bûtent dël jø jaunystës reikia ne tik kultûrinio augimo, bet ir atsparos taðkø ir kurie savo ðirdyse labai alksta tiesos ir trokðta sutikti Dievà. Krikðèioniðkosios pakraipos universitetai ypatingu bûdu turi bûti liudijimo ir naujosios evangelizacijos skleidimo vietos, rimtai ásipareigoti socialinei, kultûrinei ir þmogiðkajai paþangai akademinëje aplinkoje. Jiems taip pat privalu skatinti kultûrø dialogà ir branginti indëlá, kuriuo tarptautiniai studentai gali prisidëti. Sutikdami autentiðkø Evangelijos liudytojø ir krikðèioniðkojo gyvenimo pavyzdþiø, tie studentai patys pajus paskatà tapti naujosios evangelizacijos skleidëjais.

Brangûs bièiuliai, praðykime Marijos, Kelio Dievo Motinos, uþtarimo, kad dþiugus iðganymo Jëzuje Kristuje skelbimas atneðtø viltá á keliaujanèiø pasaulio keliais ðirdis. Visus patikinu, jog uþ juos meldþiuosi, ir teikiu savo apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Vatikanas, 2011 m. rugsëjo 21 d.

BENEDICTUS PP. XVI

___________________________________

„Baþnyèios þinios“, 2012 Nr. 1

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt